Preš keletą metų mano pažįstami pasodino vaismedžių. Iš pradžių jie džiaugėsi stambiais, sultingais vaisiais, atsirandančiais ant jaunų medelių kiekvieną rudenį. Bet, medžiams senstant, vaisiai tapdavo vis smulkesni, būdavo nebetokie gražūs ir skanūs, augalą puldavo kenkėjai ir ligos. Mano pažįstami nusprendė, kad dėl to yra kaltas oras ir netinkamos veislės. Iš tikrųjų problema buvo ta, kad jie niekada nėra genėję savo medžių.
Vaismedžių ir krūmų genėjimas leidžia palaikyti juos geros būklės ir ženkliai padidina derlių. Nupjaudami šakas, tankinančias vainiką, jūs sumažinate susiformavusių vaisių kiekį ir užtikrinate geresnį apšviestumą medžio viduje. Likę vaisiai auga stambesni, šio medžio derlius bus kokybiškesnis, vaisiai atrodo patrauklesni, lėtinamas ligų išsivystymas.
Genėkite savo jaunas obelis ir kriaušes taip, kad medis išlaikytų centrinį kamieną (laidininkas, pagrindinis ūglys) ir šakos atsišakotų nuo jo dideliu kampu. Jeigu yra susiformavę keli centriniai kamienai, pasirinkite tuos, kurie yra labiausiai horizontalūs, o likusius pašalinkite. Nepamirškite – kuo aukštesnis auga jūsų medis, tuo sunkiau bus skinti vaisius.
Slyvoms ir kriaušėms paprastai auga galingas centrinis ūglys. Genėdami formuojame pakopinę medžio vainiko formą. Atstumas taip pakopų turi būti proporcingas medžio aukščiui. Kasmet šaliname ataugančius vertikalius ūglius, pirmenybę teikdami horizontaliems.
Kaip genėti persikus, abrikosus?
Šie vaismedžiai pasižymi dideliu aukščiu, ir kasmetiniam geros kokybės vaisių derliui gauti juos yra būtina genėti. Norėdami gauti neaukštus medelius, su kuriais yra lengva dirbti, turime genėti medžio vainiko viršūnę. Šaliname taip pat ir prie žemės augančias šakas.
Kaip genėti vyšnias ir trešnes?
Jauniems medžiams yra formuojamas pakopinio tipo vainikas su centriniu laidininku. Po to, medžiui senstant, yra išpjaunamas centrinis ūglys ir tokiu būdu sumažinamas medžių aukštis. Vyšnias reikėtų genėti atsargiai. Vaisiai sunoksta per visą ūglių ilgį. Jeigu nusprestumėte smarkiai patrumpinti uglius, tai turės įtakos vaisių kiekiui.
Plonos šakelės yra trumpinamos aštriu sekatoriumi, o storos – aštriu sodo pjūklu. Naudoti buką instrumentą yra neleistina, nes tai traumuoja medį. Išpjaunant stambias šakas ant kamieno yra būtina laikytis pjovimo taisyklės. Ties šakos pagrindu yra antauga, taigi šaka turi būti nupjanama pagal ją. Negalima pjauti lygiagrečiai kamienui, nes tokiu atveju susiformuoja didelė ovali žaizda, kuri ilgiau ir sunkiau užsitraukia. Nereikėtų pjauti statmenai kamienui, kadangi apatinėje pjūvio dalyje liks kelmukas, kuris gali pradėti pūti.
Jei kelmą paliksite nenupjautą, iš jo išaugs 5-6 viršūnėlės, kurios dar labiau sutankins medį ir užgoš šviesą.
Nupjovus šakas, žaizdos yra užtepamos. Kaip tepalas yra naudojama sodo derva, augalinio pagrindo dažai bei įvairūs mišiniai ir šiuolaikiniai purškikliai pjūvio vietoms apdoroti. Iki 3 cm skersmens šakos, nupjautos palei medžio vainiko kraštą, paprastai nėra tepamos.
PATIKO STRAIPSNIS? PASIDALINKITE SU DRAUGAIS SOCIALIUOSE TINKLUOSE:
TAIP PAT SKAITYKITE
Norėčiau papasakoti apie šiuo metu madingą tendenciją – japoniškuosius sodo bonsus. Palyginti ..
Šis straipsnis bus naudingas ir patyrusiems, ir pradedantiesiems sodininkams, kurie galbūt paveldėjo ...