Šis straipsnis bus naudingas ir patyrusiems, ir pradedantiesiems sodininkams, kurie galbūt paveldėjo namą su sklypu ir dabar jiems tenka mokytis, kaip prižiūrėti veją.

Apie vejas prirašyta labai daug. Nesinorėtų kartotis, todėl paprasčiausiai pabandysiu išsklaidyti kai kuriuos mitus, kuriais dažniausiai tiki tie, kuriems iki šiol neteko prižiūrėti žaliuojančių pievelių..

 

1 teiginys. Veja mažiausiai priežiūros reikalaujanti sodo dalis. Pasėjai ir pamiršai.

Žinoma, tas, kuriam nors kartą teko šienauti veją, taip nebegalvoja. Vejos priežiūra prasideda nuo pirmųjų atlydžių pavasarį ir baigiasi tik iškritus sniegui. Beje, ir žiemą reikia sekti, kad pievelėje nesikauptų ir nebūtų suspausto sniego, kuris pirmojo atlydžio metu pavirsta į ledinę plutelę, stabdančią deguonies patekimą į šaknis. Tokia plutelė gali visiškai sunaikinti žaliąją dangą, o atstatyti ją užtruks ilgai ir bus sudėtinga, be to, tai gali paskatinti grybelines ligas. Norint, kad veja visą vasarą džiugintų smaragdo žaluma, nuo kovo iki gegužės reikia nudirbti visą eilę pavasarinių darbų, tarp kurių yra purenimas ir vėdinimas.

Vejai augant ir ją eksploatuojant, taip pat, esant netinkamoms oro sąlygoms, žolė keičiasi: auga kuokštais, greitai sutankėja, jos šaknys susipina – susiformuoja tanki, praktiškai niekam nepralaidi, velėna. Dėl šių priežasčių pasunkėja, o su laiku vis labiau ir labiau apribojamas oro ir vandens cirkuliavimas žemėje. Tada padėti gali vejos purenimas ir vėdinimas. Jų tikslas – praretinti vejos paviršių, palengvinant deguonies, vandens ir trąšų patekimą prie šaknų, taip pat stimuliuoti žolės augimą. Todėl yra iškasamos samanos ir piktžolių šaknys, kad veja taptų elastingesnė ir atsparesnė trypimui.

Purenant veją, velėnoje daromos vertikalios įpjovos ir iš jų išimami pūvančios žolės likučiai ir samanos, kurios paviršiuje suformuoja vadinamąjį veltinio sluoksnį. Įpjovos daromos naudojant įrenginius su plieniniais ašmenimis, kurių ilgis maždaug 5 cm. Geriausią rezultatą galima gauti darant šachmatų lentos formos griovelius– skersai ir išilgai.

Prieš dirvos purenimą žolę reikia nušienauti iki 3 cm aukščio. Išpurenus veją, ją reikia iššukuoti, t.y. rūpestingai nugrėbti grėbliu ir surinkti velėnos likučius. Kompostavimui jie netiks, nes juose gali likti grybelių sporos. Baigus purenimą, veją galima papildomai užsėti (jeigu reikia), be to, būtina patręšti ir palaistyti.

Vėdinimas vejos šaknis aprūpina deguonimi. Velėna yra subadoma ir tokiu būdu padaromi ventiliacijos kanalai.

Skirtingai nuo purenimo velėna nėra išpjaunama. Ir vieną, ir kitą procedūrą reikia atlikti mažiausiai vieną kartą per metus (pavasarį), o tose vietose, kur veja yra intensyviai mindoma – du kartus (pavasarį ir rudenį).

 

  2 teiginys. Vejos tręšti nereikia. Nupjauta ir vejapjove sumulčiuota žolė supus ir taps trąšomis.

Deja, nupjauta ir supuvusi žolė neturi viso spektro reikalingų maitinimo elementų, kurie yra šiuolaikinėse trąšose vejoms, todėl tręšti būtina. Be to, kuo dažniau tręšite, tuo ryškesnė bus vejos spalva, taip pat veja bus tankesnė.

Nupjauta ir vejos paviršiuje palikta žolė turi ir neigiamų pasekmių. Veja pradeda tankėti, prie žolės šaknų patenka mažiau saulės šviesos ir drėgmės, todėl purenti reikia daug dažniau.

Idealiausias rezultatas pasiekiamas tręšiant žolę vieną kartą per mėnesį. Minimalus tręšimo kiekis yra du kartai per metus – pavasarį po vėdinimo (balandis–gegužė) ir rudenį, rugsėjo pabaigoje.

 

3 teiginys. Šienauti vejos nereikia. Užtenka tik poros kartų per mėnesį.

Vejos šienavimo dažnumas priklauso nuo daugybės dalykų:

-metų laiko (maksimalus augimo intensyvumas – gegužę, minimalus – rudenį);

-kritulių kiekio;

-žolės rūšies;

-tręšimo dažnumo.

Kiekvienas šeimininkas pats turi nuspręsti, kaip dažnai reikia šienauti jo veją. Vidutinis šienavimo dažnumas svyruoja nuo 2 iki 4 kartų per mėnesį, o kartais ir dažniau. Žolės aukštis pasirenkamas bandymų keliu ir priklauso nuo to, kam teikiama pirmenybė.

Pagrindiniai požymiai, kad jūsų veją reikia skubiai nušienauti:

-žolė išleido smilgas, o apatinė stiebo dalis pagelto.

-žolė nebeišlaiko savo svorio ir linksta prie žemės.

 

4 teiginys. Piktžolės vejai nebaisios.

Veja kenčia nuo piktžolių ir nėra žemesnė už kitus augalus. Pikčiausi jos konkurentai – kiaulpienės, dobilai, pienės ir visa eilė kitų piktžolių. Reguliariai su jomis nekovojant, po kelerių metų jums reikės iš esmės rekonstruoti veją. Pats efektyviausias kovos metodas – purškimas herbicidais. Beje, vejos ravėjimas neatneša naudos, nes piktžolių šaknys lieka žemėje. Renkantis herbicidus, rekomenduojame pasikonsultuoti su specialistais.

 

5 teiginys. Sėjama veja pigesnė ir praktiškesnė negu ruloninė.

Vejos įrengimo metodai taip pat priklauso nuo daugybės dalykų, todėl kaina ne visuomet yra svarbiausias veiksnys. Pavyzdžiui, kokybiškai sutvarkyti veją sėjant ją šlaituose yra labai sudėtinga ir dažniausiai rezultatas būna nevykęs, nes žolės sėklos nusiplauna laistant arba per lietų. Tokiu atveju mes rekomenduojame ruloninę veją.

Be to, tokiais atvejais, kai įrengus veją planuojama iš karto pradėti aktyviai ja naudotis (vaikų aikštelė, naminiai gyvūnai), taip pat reikia tiesti ruloninę veją.

Sėjamai vejai reikia daug rūpestingiau paruošti dirvą, negu tiesiamai ruloninei vejai, o šitai irgi įeina į vejos kainą.

Pasėtą žolę reikia dažniau ir gausiau laistyti, negu patiestą ruloninę veją, nes atvira dirva greičiau išdžiūsta. Tokiu atveju mes rekomenduojame prieš sėjant veją, pasirūpinti ir įrengti automatinio laistymo sistemą.

Nepaisant visų išvardintų dalykų, veja yra ir bus gražiausia puošmena bei fonas kitiems jūsų sodo augalams.

 

 PATIKO STRAIPSNIS? PASIDALINKITE SU DRAUGAIS SOCIALIUOSE TINKLUOSE:

 

 

 

Užpildyti užsakymo formą

TAIP PAT SKAITYKITE

 

Paskutinis mados klyksmas - sodo bonsai

Norėčiau papasakoti apie šiuo metu madingą tendenciją – japoniškuosius sodo bonsus. Palyginti ..

Plačiau

 

Sklypo projekto parengimas.

eigu užmiestyje įsigijote sklypą, kuriame yra namas ar vasarvietė, arba patys rengiatės statyti, visų pirma ...

Plačiau

 

Vaismedžių genėjimas. Naudingi patarimai.

Preš keletą metų mano pažįstami pasodino vaismedžių. Iš pradžių jie džiaugėsi stambiais, sultingais vaisiais ...

Plačiau