Preš keletą metų mano pažįstami pasodino vaismedžių. Iš pradžių jie džiaugėsi stambiais, sultingais vaisiais, atsirandančiais ant jaunų medelių kiekvieną rudenį. Bet, medžiams senstant, vaisiai tapdavo vis smulkesni, būdavo nebetokie gražūs ir skanūs, augalą puldavo kenkėjai ir ligos. Mano pažįstami nusprendė, kad dėl to yra kaltas oras ir netinkamos veislės. Iš tikrųjų problema buvo ta, kad jie niekada nėra genėję savo medžių.

Vaismedžių ir krūmų genėjimas leidžia palaikyti juos geros būklės ir ženkliai padidina derlių. Nupjaudami šakas, tankinančias vainiką, jūs sumažinate susiformavusių vaisių kiekį ir užtikrinate geresnį apšviestumą medžio viduje. Likę vaisiai auga stambesni, šio medžio derlius bus kokybiškesnis, vaisiai atrodo patrauklesni, lėtinamas ligų išsivystymas.

Skaityti daugiau: Vaismedžių genėjimas. Naudingi patarimai.

Norėčiau papasakoti apie šiuo metu madingą tendenciją – japoniškuosius sodo bonsus.

Palyginti neseniai mūsų soduose atsirado keistų formų medžiai, kurie panašūs į seniai žinomus mažus japoniškus kambarinius medelius, kurie vadinami bonsais. Tokius medelius japonai vadina NIVAKI.

Nivaki („niva“ – sodas, „ki“ – medis (iš japonų k.). Skirtingai nuo bonsų, šių medelių aukštis nėra ribojamas ir jie auga ne mažuose konteineriuose. Taip pat tokiems medžiams neribojamos maistinės medžiagos ir jie nėra persodinami. Tačiau visa kita priežiūra ir formavimas yra toks pats.

Praktiškai šiuolaikinius sodo bonsus galima formuoti iš bet kurio lapuočio arba spygliuočio.

Skaityti daugiau: Paskutinis mados klyksmas - sodo bonsai

Šis straipsnis bus naudingas ir patyrusiems, ir pradedantiesiems sodininkams, kurie galbūt paveldėjo namą su sklypu ir dabar jiems tenka mokytis, kaip prižiūrėti veją.

Apie vejas prirašyta labai daug. Nesinorėtų kartotis, todėl paprasčiausiai pabandysiu išsklaidyti kai kuriuos mitus, kuriais dažniausiai tiki tie, kuriems iki šiol neteko prižiūrėti žaliuojančių pievelių.

1 teiginys. Veja mažiausiai priežiūros reikalaujanti sodo dalis. Pasėjai ir pamiršai.

ТŽinoma, tas, kuriam nors kartą teko šienauti veją, taip nebegalvoja. Vejos priežiūra prasideda nuo pirmųjų atlydžių pavasarį ir baigiasi tik iškritus sniegu. Beje, ir žiemą reikia sekti, kad pievelėje nesikauptų ir nebūtų suspausto sniego ...

Skaityti daugiau: Graži veja. Mitai ir realybė.

Jeigu užmiestyje įsigijote sklypą, kuriame yra namas ar vasarvietė, arba patys rengiatės statyti, visų pirma reikia parengti statybų ir apželdinimo projektą. Tą padaryti galite ir padedant specialistui – kraštovaizdžio architektui, ir patys. Jeigu nuspręsite nesikreipti į profesionalų architektą, jums reikės šiek tiek žinių, kuriomis pasidalinsime šiame straipsnyje.

1000–1200 m2 ar didesniame sklype užteks vietos ir ūkiniams pastatams, ir dideliam daržui, ir sodui, ir poilsio zonai ar net baseinui.

600–800 m2 sklypas šiek tiek apribos jūsų ūkio dydį (teks atsisakyti arba didelio daržo ar sodo, arba kokio nors statinio).

Skaityti daugiau: Sklypo projekto parengimas

Užpildyti užsakymo formą